Mūrinis fasadas yra sumūrytas su skiediniu. Skiedinį sudaro įvairūs cheminiai elementai. Pavyzdžiui, cementas turi šiek tiek laisvų kalkių arba kalcio hidroksido Ca(OH)2 ar kitų priedų, priklausomai nuo skiedinio gamintojo. Druskėjimas yra labiausiai tikėtinas, jei mūras statomas šaltuoju metų laiku, t. y. nuo spalio iki balandžio. Jei mūras mūrijamas šaltuoju metų laiku, šie tirpūs junginiai gali išsiskirti ant sienos ar fasado paviršiaus kartu su drėgme, kai mūras po mūrijimo džiūsta. Drėgmė nuo sienos paviršiaus išgaruoja, tačiau šie tirpūs junginiai, patekę su drėgme, negali išgaruoti. Todėl jie lieka ant sienos baltų dėmių – druskų – pavidalu.
Jei plytų mūras statomas šiltuoju metų laiku, šios medžiagos gali reaguoti tarpusavyje ir su ore esančiu CO2, sudarydamos netirpius junginius, kurie negali judėti kartu su drėgme ir todėl nepasiekia sienos paviršiaus. Dėl to baltos dėmės nesusidaro.
Baltos dėmės taip pat gali susidaryti, jei tarp plytų mūro ir apdailos sienos nėra oro barjero, todėl plytų mūras liečiasi su apdailos siena. Priklausomai nuo plytų mūro medžiagos, plytų mūras gali turėti padidėjusį drėgmės ir tirpių junginių kiekį. Plytų mūrui džiūstant, šie junginiai kartu su drėgme gali patekti į plytas ir toliau ant mūro paviršiaus.
Vis dėlto, jei objektą reikia atnaujinti ir ant fasado yra baltų druskų, jas galima nuplauti aukšto slėgio plovikliu po pakartotinio sukietėjimo. Jei tai nepadeda, galima naudoti specialius fasado valiklius, tokius kaip „Vincents Clean“ (gėlas vanduo) arba „Remmers Fassadenreiniger“. Būtina griežtai laikytis ant valiklių pateiktų instrukcijų.
